- vienkiaušis
- vienkiaũšis adj. m. (2) 1. KlvrŽ, Ggr, Užv kuris su vienu kiaušeliu, nenormaliais patino organais: Patinas vienkiaušis bus ištarža J. Su vienkiaušiù kumeliu labai sunku dirbt Brb. Numainė muni su arkliu vienkiaušiu Šts. Kad vienkiaũšio [kuilio], sako, negal išdaryti DūnŽ. 2. Klk, Šts menk. su nenormaliais lyties organais: Mergų bijo – a koks vienkiaũšis? DūnŽ. Must vienkiaũšis y[ra], jei į armiją neema End.
Dictionary of the Lithuanian Language.